Bernardinai.lt

Bernardinai.lt

Bernardinai.lt
  • Tarp labiausiai lietuvių vagiamų knygų – V. Adamkaus, B. Sruogos ir A. Jagelavičiūtės kūriniai
    Avi Richards/ unsplash.com nuotrauka

    Elektroninių knygų populiarumas vis auga – prognozuojama, jog šiemet jos sudarys apie ketvirtį visų pasaulyje parduodamų knygų. Smagu – saugome medžius, o ir planšetė su keliais šimtais kūrinių nevargina savo svoriu. Visgi, užsukę į knygyną, visuomet susimokame už naują, ar netgi seną knygą, o internete ieškome nemokamų grobių. Dažnai – nelegalių. Juk kam mokėti, jeigu galima nemokėti? 

    Skirtingose šalyse atlikti tyrimai rodo, kad elektroninėse skaityklėse nelegaliai atsisiųstų knygų procentas gali svyruoti nuo 20 (Jungtinė Karalystė) iki 60 (Vokietija) ar net šokiruojančių 90 (Nyderlandai).

    Intelektinės nuosavybės apsaugos centro duomenimis, Lietuvoje veikia net 20 nelegalių e-knygų dalijimosi platformų, neskaičiuojant įvairių slaptų grupių socialiniuose tinkluose. Tokiose svetainėse populiariausi autoriai gali skaičiuoti iki kelių šimtų tūkstančių nelegalių parsisiuntimų. Pavyzdžiui, LR prezidento Valdo Adamkaus knyga „Paskutinė kadencija“ iki šių metų gegužės nelegaliai parsisiųsta buvo kiek daugiau nei 200 tūkst. kartų, Balio Sruogos „Dievų miškas“ bei Algirdo Kuzmos „Himalajai“ –  po 140 tūkst. kartų. Toliau populiariausių autorių sąraše rikiuojasi Agnė Jagelavičiūtė, Diana Jušmanovaitė, Algimantas Čekuolis ir kiti. 

    Kol mes džiaugiamės savo nemokama sėkme, autoriai, kurių kūrinius vagiame, lieka be atlygio ir motyvacijos kurti toliau. Natūralu, jog kartu su motyvacija drastiškai krenta ir naujai išleidžiamų knygų skaičius.

    Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė sako, jog nuo 4580 pavadinimų knygų, išleistų 2008 metais, naujai išleidžiamų knygų skaičius sumažėjo iki 3272 pavadinimų 2016-aisiais. Vagystės internete – viena iš to mažėjimo priežasčių.

    „Vagystė visada yra skriauda. Šiuo atveju vagiama iš skaitytojų, autorių, leidėjų. Leidėjas parduoda mažiau knygos egzempliorių, tad mažėja jo galimybės investuoti į naujas knygas, naują turinį, – pasakoja R. Elijošaitytė-Kaikarė. – Piratavimo mastai Lietuvoje yra didžiuliai, o tai kelia nepatogumų ir platesniam e-knygų rinkos atsiradimui: dažnai žmonėms atrodo, jog internete visas turinys turi būti prieinamas nemokamai, tad mokėti už internetinį turinį tiesiog nėra tradicijos. Dėl šios priežasties elektroninės knygos vis dar lieka nišine rinka.“

    LLA vykdomoji direktorė teigia, jog būdų kovoti su vagystėmis internete yra, tačiau tam reikalingas aktyvus visų suinteresuotų organizacijų bendradarbiavimas, veiksmų turėtų imtis ir pati Vyriausybė – juk nelegalų turinį platinančios svetainės uždirba didžiulius pinigus, tačiau mokesčius slepia. 

    „Vienas iš būdų – mokestinės bazės peržiūra skatinant elektroninių knygų leidybą. Šiandien spausdintiems leidiniams taikomas sumažintas 9 proc.  PVM, o skaitmeniniams – standartinis 21 proc. PVM tarifas, – siūlo R. Elijošaitytė-Kaikarė. – Svarbus yra gyventojų švietimas, nuolatinis kalbėjimas apie intelektinio turinio vagysčių žalą – juk Lietuvoje piratavimo mastai vieni didžiausių pasaulyje. Taip pat, vagystės internete siejamos ir su nebaudžiamumu, tad visuomenės dėmesys, griežtesni įstatymai ir baudos taip pat galėtų šį reiškinį sumažinti.“

    Ji sako, jog šiandien legalios knygų skaitymo platformos tampa vis paprastesnės ir patogesnės naudoti, o ir knygų pasirinkimas jose išties džiugina. 

    „Elektronines knygas leidžia daugelis leidyklų, savo išleistas popierines knygas pritaikydamos elektroninėms skaityklėms: „Alma littera“, „Baltos lankos“, „Eugrimas“, „Kitos knygos“. Leidykla „Naujas vardas“ leidžia išskirtinai tik elektronines knygas. Didelis elektroninių knygų pasirinkimas yra platformose skaitykle.lt, knygute.lt, milzinas.lt“, – savo legalių platformų pasirinkimais dalinasi LLA vykdomoji direktorė.



  • Skveras priešais Rusijos ambasadą bus pavadintas Boriso Nemcovo vardu
    Kastyčio Mačiūno nuotr.

    Šiandien Vilniaus miesto savivaldybės taryba pritarė iniciatyvai, kad Vilniuje atsirastų Boriso Nemcovo vardu pavadintas skveras. Simboliška, kad kovos už demokratiją Rusijoje simboliu tapusi asmenybė, aktyviai demokratijos vertybes puoselėjęs ir už savo įsitikinimus nužudytas opozicijos narys bus įamžintas būtent priešais Rusijos ambasadą Vilniuje. 

    „Gerbiu B. Nemcovo, Anos Politkovskajos, kitų nužudytų Rusijos demokratų ir žurnalistų atminimą ir vertinu jų kovą prieš Putino režimą. Žinoma, kad tokie iškilūs žmonės yra verti būti pagerbti ir įamžinti Vilniuje. Taip pagerbsime ir tą pusę milijono Maskvos gyventojų, kurie po 1991 metų sausio 13 išėjo į gatves palaikyti Lietuvos“, –  sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius. 

    Prieš porą mėnesių meras susitiko su sostinėje besilankiusiais žymiais Rusijos demokratais, opozicijos atstovais, gavusiais prieglobstį Lietuvoje, protestų ir solidarumo akcijų organizatoriais, žurnalistais. Išklausęs jų lūkesčius pasiūlė, kaip simboliškai galėtų būti įamžinti Rusijos demokratai Vilniuje.  

    „Ypatingas jausmas kaskart atvykti į Lietuvą – šalį, kuri visada yra už dialogą ir už palaikymą. Borisas Nemcovas sudėtingiausiais Rusijos demokratijai laikais kovojo prieš autoritarinio režimo kursą, nepaisydamas rizikos, puldinėjimų, sulaikymų, liko ištikimas savo įsitikinimams. Galima nužudyti žmogų, tačiau neįmanoma nužudyti atminties ir demokratijos principų. Tikime, kad ateis diena, kai ir mes galėsime pagerti B. Nemcovą Rusijoje, ir esame dėkingi Vilniui, kuris yra pirmasis  pasaulyje miestas, ėmęsis iniciatyvos įamžinti Boriso atminimą Vilniuje“, – Tarybos salėje kalbėjo B. Nemcovo bendražygis, Rusijos opozicionieriaus Vladimiras Kara-Murza.

    Planuojama, kad skvere Latvių gatvėje galėtų atsirasti įvairūs meniniai akcentai, vardiniai suoliukai. Svarstoma, kad šioje vietoje esanti giraitė ir tvenkinys, galėtų tapti patrauklia miestiečiams vieta, o čia augantys beržai galėtų būti pavadinti atskirų demokratijai ir laisvei nusipelniusių Rusijos žmonių ar įvykių atminimui. 

    B. Nemcovas buvęs aktyvus opozicijos narys, buvo nušautas 2015-ųjų vasario 27-osios Maskvoje, netoli Kremliaus. B. Nemcovas ne kartą lankėsi Lietuvoje ir palaikė buvo vienas iš aktyviausiai palaikančių lietuvius sausio 13–osios įvykių metu bei vėliau.



  • Identifikuotas naujas dailės genijaus Rembrandt'o darbas

    Asmterdamo Ermitažo muziejų jau pasiekė genialaus olandų dailininko Rembrandt'o van Rijno darbas „Jauno džentelmeno portretas“. Istorikas ir meno prekeivis Janas Sixas Rembrandt'o darbą identifikavo viename iš Londono aukcionų. Tai yra pirmasis per 44 metus identifikuotas Rembrandt'o darbas. 

    EPA nuotrauka

    EPA nuotrauka

    EPA nuotrauka

    EPA nuotrauka

    EPA nuotrauka



  • Kvies susipažinti su Lietuvos kryždirbystės istorija
    Lionginas Šepka. Anelė ir Stepūnė. Apie 1978

    Lietuvos dailės muziejus gegužės 24 d., ketvirtadienį, 16 val. Radvilų rūmų muziejuje (Vilniaus g. 24) atidaro lietuvių liaudies meno parodą „Mediniai stebuklai“. Parodą atidarys Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, parodos kuratorė Marija Mingailaitė-Kuodienė, folkloro dainininkė, etnologė Veronika Povilionienė.  

    Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo proga Lietuvos dailės muziejus visuomenei pristato reprezentatyvią Lietuvos kryždirbystės parodą. Mediniai liaudies meno paminklai yra reikšminga XIX–XXI a. lietuvių liaudies kultūros paveldo dalis. 2001 m. Lietuvos kryždirbystės menas sulaukė pasaulinio įvertinimo – UNESCO jį įtraukė į Žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo šedevrų sąrašą. 

    XIX–XX a. I p. Lietuvos kryždirbių ir dievdirbių darbai – kryžiai, stogastulpiai, koplytstulpiai, koplytėlės, šventųjų skulptūros – unikalus liaudies meno pasaulis, atspindintis kaimo žmonių pasaulėjautą, tautos meninę kūrybą.

    XIX a. I p. kryžių buvo pristatyta taip tankiai, kad nuo vieno iki kito buvo likę vos kelios dešimtys žingsnių. Kryžių statymo tradicija ėmė silpti po 1863 m. sukilimo. Didžiausias memorialinis paminklas Lietuvoje – Kryžių kalnas (Šiaulių r.), kuriame 1863 m. buvo palaidoti kovose už laisvę žuvę sukilėliai. Kryžiai statomi ligi šių dienų, jie žymi lietuvių tautos dvasines vertybes.

    Parodoje rodomos dailininko Adomo Varno darytos nuotraukos, kurias jis atrinko 1925 m. II tarptautinei dekoratyvinio meno parodai, vykusiai Italijoje, Monzoje. Muziejuje saugomas didelis 1919–1940 m. dalininko Kazio Šimonio pieštų kryžių rinkinys.

    Aukštaitijoje statomi aukšti stogastulpiai. Žemaitijoje vyrauja koplytstulpiai, koplytėlės, pastatytos ant žemės ar akmenų, mažos koplytėlės kabintos ant medžių. Dzūkijos regione savitumu išsiskiria kryžiai su Kristaus kankinimo įrankiais. 

    Paminklai, pastatyti kaimo kapinaitėse, pakelėse, sodybose, laukuose, turėjo memorialinę, apsauginę, votyvinę paskirtį. Juose įstatytos šventųjų skulptūrėlės išreiškė padėką Viešpačiui, Dievo Motinai ir šventiesiems už jų globą, meilę, sutektą viltį. Labiausiai paplitę Kristaus ir Marijos gyvenimą atspindintys siužetai. 

    Lakoniška, apibendrinta menine kalba, vidiniu susikaupimu išsiskiria aukštaičių dievdirbių skulptūros. Labiausiai liaudies skulptūra išplito Žemaitijoje. Čia pastebima įvairesnė skulptūrų meninė plastika. Šalia naiviai traktuotos formos sutinkame realistinio stiliaus, smulkmeniškai ir kruopščiai išdrožtų darbų.

    Parodos akcentas – garsiausio Vidurio Lietuvos kryždirbio ir dievdirbio Vinco Svirskio (1835–1916) kryžiai. Didingi ir monumentalūs jo paminklai – kryždirbystės šedevrai. 

    Pokario laikotarpiu, atėjus sovietmečiui, prasidėjo liaudies paminklų naikinimas. 1953 m. Vilniuje buvo surengta pirmoji respublikinė liaudies meno paroda, 1959 m. – antroji. Jose dalyvavo iki Antrojo pasaulinio karo drožybos amato pasimokę meistrai Petras Kalenda, Anicetas Puškorius, Juozas Laurinkus. Religinį kūrinių turinį pakeitė vadinamojo „socialistinio gyvenimo“ vaizdai.

    Šiuolaikinės liaudies skulptūros atgimimas susijęs su 1966 m. įsteigta savanoriška liaudies menininkų organizacija – Liaudies meno draugija, kuri 1990 m., atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, pasivadino Lietuvos tautodailininkų sąjunga.

    Muziejuje surinkta didžiausia žymiausių šiuolaikinių liaudies skulptorių darbų kolekcija, kurioje yra 760 eksponatų. Tai žymiausio žemaičių skulptoriaus Stanislovo Riaubos, originalaus aukštaičių menininko Liongino Šepkos darbai. Didelį įspūdį daro Alekso Mockaus, Leono Lemežio, Juozo Liaudanskio, Juozo Lukausko, Jono Vizbaro, Adomo Kvaso, Vytauto Ulevičiaus, Ipolito Užkurnio skulptūros. 

    XX a. pab.–XXI a. pr. tautodailininkai tęsia kryždirbystės, tradicinės liaudies skulptūros tradicijas. Muziejaus rinkinį papildė žinomų liaudies skulptorių Gintauto Akstino, Juozo Čepulio, Augustino Teresiaus, Rimanto Zinkevičiaus, Vidmanto Zakarkos, Vandos Umbrasienės darbai.

    Išsaugotos ir puoselėjamos kryždirbystės tradicijos palaiko tautos nacionalinę savimonę, išlaiko etines vertybes, išryškina jų svarbą Lietuvai ir jos ateičiai. 



  • Prieš fašizmą ir komunizmą stojęs kardinolas pakeliui į pripažinimą šventuoju
    Kardinolas Augustas Hlondas (1881–1948)

    Šventųjų skelbimo kongregacija pranešė, kad po jos prefekto kardinolo Angelo Amato susitikimo su popiežiumi Pranciškumi patvirtinti dekretai dvylikoje beatifikacijos bylų.

    Šiais dekretais pripažintos dvylikos moterų ir vyrų, kandidatų į pripažinimą palaimintaisiais herojiškos dorybės.

    Dvylika kandidatų 

    Lenkų kardinolas Augustas Hlondas (1881–1948), salezietis, Gniezno ir Varšuvos arkivyskupas, katalikų Bažnyčios Lenkijoje primas.

    Vyskupas kolumbietis Miguelis Angelas Builesas (1888–1971), vienuolinių kongregacijų steigėjas.

    Enrico Mauri (1883–1967), italų diecezinis kunigas.

    Kunigas prancūzas Jean- Baptiste Berthier (1840–1908), misionierius.

    Jėzuitas iš Vokietijos Wilhelm Eberschweiler (1837–1921), pagarsėjęs kaip maldos žmogus ir dvasios tėvas.

    Italų misionierius, kunigas Pietro Uccelli (1884–1954).

    Italų kunigas, vienuolis Pio Dellepiane (1904–1976), šv. Pijaus iš Pietralčinos dvasinis mokinys.

    Norbert McAuliffe (1886–1959), brolis vienuolis iš JAV, misionierius.   

    Jėzaus žaizdų Pranciška (1860–1899), ispanė vienuolė.

    Dominikonė iš Argentinos šv. Marijos Eleonora (1841–1900).

    Vokietė vienuolė Jėzaus Širdies Angelė Marija (1900–1944), kankinė, žuvusi Aušvico koncentracijos stovykloje.

    Marija Edvige Zivelonghi (1919–1949), sesuo italė.

    Arkivyskupo T. Matulionio amžininkas

    Lenkų kardinolo Augusto Hlondo gyvenimas, darbai, iššūkiai primena tuos, su kuriais susidūrė ir Lietuvos valstybė bei tauta, ypač kalbant apie dviejų totalitarinių, žiaurių režimų bangas, kurios persirito tiek per Lenkiką, tiek per Lietuvą: vokiškojo nacizmo, iš vakarų, ir komunizmo, iš rytų. Palaimintasis arkivyskupas Teofilius Matulionis buvo kardinolo Hlondo amžininkas, beveik bendraamžis.

    Augustas Jozefas Hlondas buvo vienas iš vyresnių sūnų tarp dvylikos vaikų, gimusių ne itin turtingoje, sunkų darbą pažįstančioje šeimoje. Mokykloje buvo pastebėtas tiek jo protas, tiek kiti talentai. Taip jis, dar paauglys, atsidūrė šiaurės Italijoje, saleziečių mokykloje, kur pats pažino ir susižavėjo šv. Jono Bosko, saleziečių steigėjo, gyvenimu ir darbu su jaunimu. Vos šešiolikos metų jis nusprendė stoti į saleziečių gretas. Beje, dar trys broliai iš jo šeimos taip pat tapo saleziečiais. Gabus jaunuolis buvo pasiųstas mokytis į Romą, į Popiežiškąjį Grigaliaus universitetą, į filosofijos fakultetą.

    Lenkijos primas

    Po studijų grįžęs į Lenkiją, kur taip pat užbaigė teologines ir literatūros studijas, Augustas Hlondas, 1905 metais įšventintas kunigu, atsidėjo saleziečių misijai: jaunimo ugdymui, tiek mokant tarp mokyklos sienų, tiek padedant eiti krikščioniškos brandos keliu po pamokų ar paskaitų. Jis pats tapo saleziečių namų steigėju ir vyresniuoju. Įvertinus jo atsakingumą, darbštumą, buvo paskirtas Austrijos, Vengrijos ir pietų Vokietijos saleziečių provincijos vyresniuoju. Šventojo Sosto pavedimu išsprendus problemas Silezijoje, įsteigus ten Katovicų vyskupiją, Augustas Hlondas buvo paskirtas jos pirmuoju vyskupu. 1925 metais gauti vyskupo šventimai ženklino naują gyvenimo etapą, jį atvedusį iki tapimo, vos už pusantrų metų, Gniezno ir Poznanės arkivyskupu, o tuo pačiu – Bažnyčios Lenkijoje primu. Netrukus gavo ir kardinolo titulą.

    1926–1939 metais kardinolas Hlondas pilnai išskleidė savo ganytojiškus talentus, realizuodamas daugybę plataus užmojų sielovadinių ir ne vien iniciatyvų, dažnai apsilankydamas Romoje ir kituose Europos miestuose. Visa tai baigėsi 1939 metų rugsėjį, kai į Lenkiją įsiveržė nacistinio režimo valdoma Vokietija.

    Po kelių karštligiškų dienų kardinolas Hlondas vėl atsidūrė Romoje: ne todėl, kad bėgtų, o todėl, viena vertus, kad Lenkijos civilinė ir karinė valdžia jį spyrė išvykti iš okupuojamų teritorijų, nenorėdama, kad jis taptų įkaitu, antra vertus,  todėl, kad pats norėjo pranešti tiesiai popiežiui apie tai, kas vyksta. Po kelių dienų ketino grįžti į Lenkiją – kur nors į neokupuotą dalį. Mažai kas tuo metu tikėjosi, kad karo ugnis apims beveik visas Europos šalis. Proga sugrįžti atsirado tik 1945 metais.

    Kovoje prieš du totalitarinius režimus

    Kurį laiką kardinolas gyveno Romoje. Išliko gausus laiškų palikimas, kuris liudija apie jo pastangas įvardinti ir demaskuoti vykdomą blogį, pirmiausia savo šalyje: tiek prieš visuomenę, tiek prieš Bažnyčią Lenkijoje. Romoje jis galėjo pasinaudoti Vatikano radijo bangomis, su popiežiaus Pijaus XII žinia pasmerkdamas nacistinio režimo nusikaltimus. Į karą stojus ir Italijai, kardinolas Hlondas išvyko trejiems metams į Lurdą, vėliau į vieną benediktinų abatiją pietų Prancūzijoje. Čia buvo areštuotas gestapo, galiausiai nugabentas į Vokietiją, visą laiką spaudžiamas koloboruoti su nacistiniu režimu, panaudoti savo autoritetą Lenkijoje esą dėl „bendro tikslo“: kuriant antisovietinį frontą. Kardinolas kategoriškai atsisakė dalyvauti šiame žaidime. Jis buvo išvaduotas JAV karinių pajėgų. Tačiau Lenkijoje, kur buvo pasitiktas didelių tikinčiųjų minių, jo iš tiesų laukė kova su komunistų režimu. Jam vėl teko stiprinti tikinčiuosius ir smerkti nusikaltimus prieš visuomenę ir Bažnyčią, šį kartą ne fašistinius, o komunistinius, atlaikyti įvairiausias atakas, taip pat ir pasikėsinimą į gyvybę. Kai po trejų metų tokios kovos kardinolą Hlondą ištiko staigi ir skausminga liga, matydamas gydytojų bei aplink esančių neviltį jį išgelbėti, bebaimis kardinolas jiems patarė daug nesijaudinti, kaip ir jis pats nesijaudina: nes, anot jo, Dievas jį užtrauks į Dangų, jei reiks, ir „už ausų“.



  • S. Petreikis pristato net du naujus vaizdo klipus – „Pavasario paukštukai” ir „Žemaitijos šokis“
     
    Violetos Ravdo nuotr.

    Nors pavasario pradžia lietuvių ir pasaulio (World music) muzikos viešintojui Sauliui Petreikiui  buvo itin intensyvus laikas ne tik dėl grandiozinio koncerto programos „Pasaulis sveikina Lietuvą“ sukūrimo, bet ir dėl naujų kompaktinių plokštelių „Negirdėta Lietuva“ ir „Pasaulis sveikina Lietuvą“ pristatymo. Tačiau energija trykštantis atlikėjas Lietuvos muzikos lauke pristato dar ir du vaizdo klipus – „Pavasario paukštukai“ bei „Samogitian Jig“ (Žemaitijos šokis). 

    „Pavasario paukštukais” atlikėjas klausytojams nori perteikti skambų pavasario džiaugsmą, kuris kaipmat pripildo krūtinę stebint bundančią gamtą: kai ryte pažadina paukščių čiulbesys, uodi ką tik nupjautą žolę, kvapnias alyvas... ir matai, kaip gamta eina iš proto kraudama pumpurus, žaliuodama, žydėdama ir dovanodama visą savo prabudimo grožį ir energiją.  

    „Samogitian Jig“ – tai meilė gimtai Žemaitijai ir šokiams. Į Sauliaus atliekamą muziką neretai įsilieja ir airių liaudies muzikos motyvai, kurie skleidžia ypatingai džiugią energiją, puikiai tinkančią atlikėjo mėgstamiems audringiems šokiams. Ir kaip patikina kūrinio autorius Donatas Petreikis: „Žemaičiai moka linksmintis!“ Lai vasaros linksmybės prasideda su „Somogitian Jig“. 

    „Pavasario paukštukai“ ir „Samogitian Jig“ nufilmuoti vienu dubliu, nes kaip Saulius Petreikis pabrėžia - „Mums labai svarbu gyvas atlikimas”. Už lango dar spaudžiant šaltukui Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode kūrinį gyvai atlieka Saulius Petreikis, Donatas Petreikis, Mariusz Prasniewski, Vytautas Mikeliūnas, kamera – Vytautas Adomaitis. 

    Šiuo metu atlikėjas ruošiasi būsimiems koncertams gegužės 31 d. Marijampolėje, birželio 8 d. kartu su Egle Sirvydyte Troškūnuose, birželio 16 d. Telšiuose, birželio 17 d. Bistrampolio dvare kartu su Vytaute Pupšyte. Daugiau informacijos apie atlikėją ir artėjančius renginius rasite internete (Facebook bei Asmeniniame puslapyje).



  • Psichologė: egzaminai nenulemia viso jaunuolio gyvenimo
    Tim Gouw/Unsplash.com nuotr.

    Egzaminai – ypatinga situacija, kai jaunuolis susitinka su nežinomybe, savo paties, tėvų, mokytojų lūkesčiais. Norint sumažinti egzaminų keliamą stresą, reikia suvokti, kad net ir nepasisekus visada galima rasti kitų kelių savo svajonei pasiekti.

    Paauglių psichologė, „Šviesos“ išleistų knygų „Vaikas pokyčių kelyje“ ir „Ypatingas vaikas: vienas ar kiekvienas?“ bendraautorė Asta Blandė sako, kad savo aplinkoje galime sutikti žmonių, kurie į bet kokį, net ir mažiausią, stresą, pavyzdžiui, netikėtumą, nekomfortišką situaciją arba situaciją, kuri turi daug nežinomųjų, reaguoja neadekvačiai stipriai. Tai lemia tiek prigimtinės žmogaus savybės, tiek šeimos auklėjimas, tiek jo gyvenimiška patirtis.

    Anot jos, praktika rodo, kad jautriai į egzaminus reaguoja tie, kurie mano, jog būtent ši situacija nulems tolesnį jo gyvenimą. Taip pat tie, kuriems būdingas didesnis perfekcionizmas, noras pasirodyti tobulai visose situacijose, tie, kurie jaučia labai stiprų spaudimą iš aplinkos ar mano, kad tik įvertinimas parodys, koks buvai mokinys ir kiek daug mokeisi. 

    Paprašykite jūsų nespausti

    A. Blandė pažymi, kad stresui valdyti egzaminų laikotarpiu labai svarbu, ką ir kaip mes mąstome: „Egzaminai yra stotelė, po kurios ir toliau vyks gyvenimas. Jie yra svarbūs, tačiau, patikėkite, jie nėra tokios svarbos, kad nulemtų visą likusį jūsų gyvenimą. Net ir nepasisekus, galima rasti kitų kelių savo svajonei pasiekti ir realybėje man tenka sutikti nemažai žmonių, kurie tai įrodo savo pavyzdžiu.“

    Psichologė išvardina penkis esminius patarimus egzaminus laikantiems jaunuoliams arba jų tėvams.

    1. Paprašykite savo artimiausios aplinkos jūsų nespausti ir apie egzaminus kalbėti pozityviai arba nekalbėti išvis.
    2. Prašykite pasitikėti jumis ir jūsų galimybėmis.
    3. Pasakykite savo artimiesiems, kad palaikytų ir padrąsintų, o ne savo norais darytų jums spaudimą.
    4. Nesilyginkite su draugais – jie eina savo keliu, kuris kelias atneš laimę – pamatysite tik vėliau.
    5. Pailsėkite bent dieną prieš egzaminą, o dar geriau – kelias. Taip pasirodysite kur kas geriau.

    Ruoštis paskutinę minutę – klaida 

    A. Blandė perspėja, kad viena iš dažniausių klaidų – ruošimasis paskutinėmis paromis, atsisakant poilsio. Tokiu būdu informacija „sugrūdama“ į trumpalaikę atmintį, o išsekęs organizmas neretai trukdo susikaupti ir lemtingąją dieną parodyti geriausią savo pusę.

    „Tenka sutikti jaunuolių, kurie prieš egzaminą pirmą kartą savarankiškai pasirenka preparatus, kurie streso ar nerimo iškankintą organizmą paveikia kiek kitaip, nei jie tikėjosi. Tad egzamino dieną jie būna mieguisti, lėtesnės reakcijos arba atvirkščiai – ypatingo jautrumo, dirglumo“, – sako psichologė.

    Yra dar viena kategorija jaunuolių, kurie, pasak A. Blandės, dirba „sekliais“ ir nuolat seka informaciją, tikėdamiesi rasti būsimo egzamino klausimus, temas ar atsakymus. Tai taip pat sukelia nemažai sumaišties ir kartu didžiulę viltį (arba, neradus nieko, atvirkščiai – neviltį), kuri kartais egzamino dieną subliūkšta, o su tomis emocijomis susitvarkyti užtrunka laiko ir pareikalauja nemažai energijos.

    David Kennedy/Unsplash.com nuotr.

    Perka daugiau vitaminų

    Vaistininkai pastebi, kad egzaminų laikotarpiu padaugėja perkančiųjų vitaminus ir papildus, gerinančius smegenų veiklą, stiprinančius atmintį ir nervinę sistemą, ypač populiarūs – B grupės vitaminai.

    Daugiau kaip 35 metų patirtį turintis „BENU vaistinės“ vaistininkas Gintaras Verbus teigia, kad egzaminai jaunuolių organizmą užklumpa dar neatsigavusį po žiemos. Todėl, kad ir kaip intensyviai ruoštumėtės egzaminams, būtina rasti laiko miegui, kartais – net mokslo sąskaita, minimaliam fiziniam aktyvumui, taip pat reikia rinktis maistą, turintį daug vitaminų ir mikroelementų. 

    „Nepaisydami patarimų, norėdami kuo daugiau išmokti dauguma jaunuolių neranda laiko pasigaminti visaverčio maisto, todėl užkandžiauja nesveikais užkandžiais, kurie sunkina virškinimą ir taip trukdo sutelkti jėgas protiniam darbui, stokoja reikiamų maistinių medžiagų, vitaminų ir mikroelementų“, – sako G. Verbus.

    Vaistininkas pabrėžia, kad besimokantiems moksleiviams ir studentams paprastai labiausiai reikia magnio ir B grupės vitaminų. Be to, daug skaitantiems ar kompiuteriu dirbantiems jaunuoliams reikia gauti pakankamai vitamino A, karotino, liuteino.

    G. Verbus sako, kad smegenų veiklą gerina ginkmedžio preparatai, aminorūgštys, o atmintį – omega-3 rūgštys, kurių galima gauti su žuvimi, lapinėmis daržovėmis ar moliūgų sėklomis. Labai svarbu aktyviai mokantis neperdozuoti kofeino ir gerti kuo daugiau skysčių – žolelių arbatos, vandens, sulčių.

    Pasak BENU vaistininko, svarbiausia abiturientams ar sesiją belaikantiems studentams neduoti spiritinių tinktūrų arba ne jiems skirtų receptinių raminamųjų vaistų, nes jaunuolis gali pernelyg atsipalaiduoti, jo mąstymas, psichologinė būsena sutrikti, o jis pats egzamino metu net ir užmigti. 

    Prisiminkite savo ritualus

    Stresui per egzaminus mažinti psichologė pataria prisiminti nusiraminimo ritualus. Tai gali būti ypatingų minčių skrynelė, dienoraščio rašymas, muzika, kūno mankšta, pasibuvimas su draugais, aptariant baimes ir galimybes. Be to, stiklinė vandens, rytinis dušas suteikia žvalumo, švaros ir didesnės koncentracijos.

    „Žinokite, kad einate pasigalynėti su pačiu savimi: egzaminas yra ne klausimai, o tai, kaip jūs gebate susitvarkyti su ypatinga situacija. Tokių situacijų gyvenime bus nemažai, tad parodykite savo gabumus čia. Ir būtinai prisiminkite, kad jūs – žmogus ir turite ne tik galių, bet ir silpnybių, trūkumų, kurie jus riboja. Neteiskite savęs už tai. Tobulybės egzaminų nelaiko, jų tiesiog tarp mūsų nėra“, – apibendrina psichologė A. Blandė.



Dedicated Cloud Hosting for your business with Joomla ready to go. Launch your online home with CloudAccess.net.