Prokurorų profesinės sąjungos nuomonė ir kvietimas diskusijai

PROKURORŲ PROFESINĖ SĄJUNGA

DISKUTUOTINA NUOMONĖ
DĖL ATLEIDIMO IŠ TARNYBOS PROKURATŪROJE
IR SU TUO SUSIJUSIŲ KLAUSIMŲ

2012 m. vasario 2 d.

2012 m. sausio 2 d. dalis Apygardų ir Apylinkių prokurorų gavo įspėjimus apie atleidimą iš tarnybos prokuratūroje. Kiti apylinkių prokurorai tokius įspėjimus turėtų gauti 2012 m. gegužės 2 d.
Atsižvelgiant į tai, kad įspėjimas apie atleidimą iš tarnybos prokuratūroje kelia pagrįstą rūpestį dėl vykdomos procedūros teisėtumo, Prokurorų profesinė sąjunga pateikia nuomonę šiuo klausimu ir kviečia diskutuoti. Pažymime, kad teisės normų aiškinimas pagrįstas teismine praktika, tačiau nėra ir negali būti laikomas dokumentu, kuriuo besąlygiškai privaloma vadovautis, kad jame nėra klaidų, momentų, į kuriuos nėra pateikta nuomonės ir pan.

Dėl santykiui taikomų teisės normų

Prokuratūra savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo Įstatymu, kitais teisės aktais bei Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis (LR prokuratūros įstatymo 3 str. 1 d.). Prokurorų tarnybos sąlygas ir tvarką nustato šis ir kiti įstatymai. Prokurorams netaikomas Valstybės tarnybos įstatymas (LR prokuratūros įstatymo 24 str. 1 d.). LR prokuratūros įstatymas nereglamentuoja pirmenybės teisės būti paliktam dirbti, kai mažinamas darbuotojų skaičius, todėl, atsižvelgiant į LR administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 6 d. nuostatą, teismas turi taikyti įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei tokio įstatymo nėra, - vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Kadangi LR prokuratūros įstatymas imperatyviai nustato, kad LR valstybės tarnybos įstatymas prokurorams netaikomas, be to, pastarasis tokio santykio taip pat nereglamentuoja, turi būti taikomos LR darbo kodekso (toliau - ir DK) 135 str. nuostatos (VAAT 2011 m. balandžio 15 d. administracinėje byloje Nr. I-1874-624/2011).
Iš to seka, kad turi būti taikomi ir kiti DK str. Darbo sutarties nutraukimo pagal DK 129 straipsnį atveju DK ir kiti įstatymai nustato tam tikras garantijas atskirų kategorijų darbuotojams, todėl tokios garantijos turėtų būti taikomos ir prokurorams: DK 132 straipsnis - nėščioms moterims ir darbuotojams, auginantiems vaikus; DK 133 straipsnis - sergantiems ir sužalotiems darbe darbuotojams; DK 134 straipsnis - darbuotojų atstovams; DK 135 straipsnis - jame numatytų kategorijų darbuotojams; DK 180 straipsnis - atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai DK 303 straipsnio 1 dalies - darbo ginčų komisijos nariams. Garantijas gali nustatyti ir kiti įstatymai ar kolektyvinės sutartys.

Dėl termino sutikti su pasiūlytomis pareigomis

PPS nepavyko rasti tiesioginio teisės akto, kuris nustatytų imperatyvą dėl termino sutikti darbuotojui su darbdavio pasiūlytomis užimti lygiavertėmis ar žemesnėmis pareigomis. Tačiau administracinių bylų praktika rodo, kad darbdaviui nurodžius konkretų terminą, iki kurio darbuotojas turi pranešti apie sutikimą, ar nesutikimą užimti atitinkamas pareigas, tai nevertintina, kaip darbuotojo teises pažeidžiantis terminas (LVAT 2011 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-63-2053- http://www.infolex.lt/tp/2037431). Tačiau tokiu atveju darbdavys vis tiek privalo siūlyti iš naujo tas pačias ar kitas pareigas iki pat įspėjimo termino pabaigos, kadangi darbdavys turi pareigą išnaudoti visas galimybes darbuotoją perkelti į kitas pareigas, neatleisti iš darbo (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2011 m. gegužės mėn. 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-63-3018-11 http://www.infolex.lt/tp/210986)

Dėl sąlyginio sutikimo

Šiuo klausimu paminėtinas sąlyginio sutikimo atvejis (VAAT 2011 m. balandžio 15 d. sprendimas byloje Nr. I-1874-624/2011). Prokurorui įrašius tokio, ar panašaus turinio įrašą: „Jeigu priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, tai aš sutinku būti perkeltas į <...>, teismas vertino, kad tai nėra sutikimas būti perkeltam į žemesnes pareigas.

Dėl Prokuratūros įstatymo ir garantijų

Dėl DK įtvirtintų garantijų, siūloma žiūrėti šiuo adresu:
http://www.delfi.lt/news/daily/law/darbuotoju-atleidimo-is-darbo-apribojimai.d?id=54917333

Dėl Pirmenybės teisė būti paliktam dirbti, kai mažinamas darbuotojų skaičius

LAT Senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 44 „Dėl Darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės“ aiškina, kad pagal DK 135 straipsnio 1 dalies 1 punktą pirmenybės teisę būti palikti dirbti darbuotojų skaičiaus mažinimo darbovietėje atveju turi tie toje darbovietėje sužaloti darbuotojai, kurie darbuotojų skaičiaus mažinimo metu vis dar yra netekę tam tikros, procentais išreikštos profesinio darbingumo dalies. Vien tik praeityje įvykęs darbuotojo sužalojimo darbe faktas, po kurio darbuotojo darbingumas visiškai atsistatė, nesudaro pagrindo tokį darbuotoją priskirti prie darbuotojų, turinčių pirmenybės teisę būti paliktiems dirbti pagal DK 135 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Darbuotojams, kurie darbovietėje buvo sužaloti arba susirgo profesine liga, kol jie yra nedarbingi, darbo vietos išsaugojimo garantijas nustato DK 133 straipsnio 1 dalis. Kol jiems galioja DK 133 straipsnio 1 dalyje numatyta garantija, DK 135 straipsnis jų atžvilgiu negali būti taikomas, šis straipsnis taikomas tik pasibaigus DK 133 straipsnio 1 dalyje numatytos garantijos galiojimo laikui.
Darbuotojais, kurie vieni augina vaikus (įvaikius) iki šešiolikos metų amžiaus ir šiuo pagrindu pagal DK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą turi pirmenybės teisę būti palikti dirbti darbuotojų skaičiaus mažinimo atveju, yra pripažįstami darbuotojai, kurie faktiškai vieni augina vaiką (vaikus) ar įvaikį (įvaikius) iki šešiolikos metų amžiaus (pavyzdžiui, yra našlys (našlė), vieniša motina (įmotė), kitas vaiko tėvas (įtėvis) atlieka laisvės atėmimo bausmę ar jam neterminuotai arba terminuotai apribota tėvų valdžia, santuoka yra nutraukta ar gyvena skyrium ir teismo sprendimu vaiko (įvaikio) gyvenamoji vieta yra nustatyta su juo, kt.). Šis sąrašas nėra baigtinis, nes praktikoje gali būti ir kitų situacijų, kai darbuotojas bus laikomas faktiškai vienas auginantis vaiką. DK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikomas ir įstatyminio globėjo (rūpintojo) atžvilgiu. Šios teisės normos taikymui neturi reikšmės, ar darbuotojas vienas išlaiko auginamą vaiką, ar kitas vaiko tėvas taip pat vykdo pareigą materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką.
Darbuotojais, kurie vieni prižiūri kitus šeimos narius, pripažintus pirmos ar antros grupės invalidais, ir šiuo pagrindu pagal DK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą turi pirmenybės teisę būti palikti dirbti darbuotojų skaičiaus sumažinimo atveju, yra darbuotojai, kurie faktiškai vieni prižiūri (saugo, rūpinasi saugumu, gyvenimu) kitą savo šeimos narį (narius), pripažintą pirmos ar antros grupės invalidu (pavyzdžiui, darbuotojas, gyvenantis kartu su savo tėvu, pripažintu antros grupės invalidu, jeigu nėra kitų kartu gyvenančių pilnamečių šeimos narių, kt.). Priežiūros faktui patvirtinti pakanka, kad darbuotojas pateiktų dokumentus, patvirtinančius jo ir šeimos nario (narių), pripažinto pirmos ar antros grupės invalidu, tapačią gyvenamąją vietą. Praktikoje gali būti ir kitų situacijų, kai darbuotojas gali būti pripažįstamas faktiškai vienas prižiūrintis kitus šeimos narius, pripažintus pirmos ar antros grupės invalidais. Darbuotojo šeimos nariais aptariamosios teisės normos prasme gali būti jo tėvai (įtėviai), sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai, vaikaičiai ir kiti giminaičiai.

DK 135 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 140 straipsnio 1 dalies ir kitų teisės normų taikymui reikšminga nepertraukiamojo darbo stažo sąvoka apibrėžta DK 30 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Pagal DK 30 straipsnio 2 dalį nepertraukiamojo darbo stažo skaičiavimo tvarką iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamose įmonėse, įstaigose ir organizacijose nustato Vyriausybė, o kitose darbovietėse - kolektyvinės sutartys.
DK 135 straipsnio 1 dalies 6 punkte vartojama sąvoka - darbuotojai, kurie yra išrinkti į darbuotojų atstovaujamuosius organus (DK 19 straipsnis) - aiškintina taip pat, kaip ir DK 134 straipsnio 1 dalies atitinkama sąvoka (žr. Nutarimo 11.1 punktą).
DK 135 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktuose numatytų darbuotojų pirmenybės teisė būti paliktiems dirbti nesiejama su jų turima kvalifikacija. Jie turi pirmenybės teisę likti dirbti visų kitų tos darbovietės darbuotojų atžvilgiu (taigi ir darbuotojų, nurodytų DK 135 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 5 punktuose, atžvilgiu) net ir turėdami žemesnę kvalifikaciją. Kai, mažinant darbuotojų skaičių, būti paliktais dirbti tarpusavyje konkuruoja du ar daugiau tos pačios specialybės darbuotojų, turinčių pirmenybės teisę pagal DK 135 straipsnio 1 dalies 1 ir (ar) 6 punktus, šių darbuotojų pirmenybė vienas kito atžvilgiu taikoma tam iš jų, kurio kvalifikacija yra aukštesnė. Jeigu jų kvalifikacija yra vienoda - darbdavys šiuo aspektu turi teisę pasirinkti, su kuriuo darbuotoju tęsti darbo santykius, o kurį darbuotoją atleisti iš darbo pagal DK 129 straipsnį.
Tai, kad darbuotojų skaičiaus sumažinimo atvejais, pirmenybė turėtų būti teikiama kvalifikacijai, yra pažymėjęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005-05-31 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-8-323/2005. LR prokuratūros įstatymo 1-3 d. numato, kad prokurorams suteikiami šie kvalifikaciniai rangai, žymintys jų kvalifikaciją ar einamas pareigas: 1) jaunesnysis justicijos patarėjas; 2) justicijos patarėjas; 3) vyresnysis justicijos patarėjas; 4) vyriausiasis justicijos patarėjas; 5) valstybinis justicijos patarėjas; 6) vyriausiasis valstybinis justicijos patarėjas.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio mėn. 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. Iv-3127-580/2011 (http://www.infolex.lt/tp/257388) patvirtino, kad darbdaviui nustatyta pareiga pasiūlyti kitą darbą apima ne tik tą struktūrinį padalinį, kuriame darbuotojas dirbo iki etatų mažinimo, bet visą darbdavio organizacinę struktūrą.
Pažymėtina, kad šią pareigą - perkelti į lygiavertes pareigas - darbdavys turi iki pat tokio perkėlimo įvykdymo, t. y. netgi esant prokuroro sutikimui su pasiūlymu užimti žemesnes pareigas dėl to, kad pasiūlymo pateikimo momentu nėra lygiaverčių pareigų, jei iki perkėlimo realizavimo tokios (lygiavertės) pareigos  atsiranda, darbdavys privalo jas pasiūlyti (VAAT 2011 m. balandžio 15 d. sprendimas byloje Nr. I-1874-624/2011).

Pagarbiai

Prokuroro profesinės sąjungos  pirmininkas                                                            Stasys Kasiulis

Pridedame teismų sprendimus

2011-04-15 VAAT K. Vagneris v LRGP.pdf

LVAT 2011-05-26 A-63-3018-11 pareiga darbdaviui siulyti.pdf

LVAT 2011-10-13 Iv-3127-580-2011.pdf


DISKUTUOTINA NUOMONĖ
DĖL ATLEIDIMO IŠ TARNYBOS PROKURATŪROJE
IR SU TUO SUSIJUSIŲ KLAUSIMŲ

2012 m. vasario 2 d.


2012 m. sausio 2 d. dalis Apygardų ir Apylinkių prokurorų gavo įspėjimus apie atleidimą iš tarnybos prokuratūroje. Kiti apylinkių prokurorai tokius įspėjimus turėtų gauti 2012 m. gegužės 2 d.
Atsižvelgiant į tai, kad įspėjimas apie atleidimą iš tarnybos prokuratūroje kelia pagrįstą rūpestį dėl vykdomos procedūros teisėtumo, Prokurorų profesinė sąjunga pateikia nuomonę šiuo klausimu ir kviečia diskutuoti. Pažymime, kad teisės normų aiškinimas pagrįstas teismine praktika, tačiau nėra ir negali būti laikomas dokumentu, kuriuo besąlygiškai privaloma vadovautis, kad jame nėra klaidų, momentų, į kuriuos nėra pateikta nuomonės ir pan.
Dėl santykiui taikomų teisės normų
Prokuratūra savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo Įstatymu, kitais teisės aktais bei Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis (LR prokuratūros įstatymo 3 str. 1 d.). Prokurorų tarnybos sąlygas ir tvarką nustato šis ir kiti įstatymai. Prokurorams netaikomas Valstybės tarnybos įstatymas (LR prokuratūros įstatymo 24 str. 1 d.). LR prokuratūros įstatymas nereglamentuoja pirmenybės teisės būti paliktam dirbti, kai mažinamas darbuotojų skaičius, todėl, atsižvelgiant į LR administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 6 d. nuostatą, teismas turi taikyti įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei tokio įstatymo nėra, - vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Kadangi LR prokuratūros įstatymas imperatyviai nustato, kad LR valstybės tarnybos įstatymas prokurorams netaikomas, be to, pastarasis tokio santykio taip pat nereglamentuoja, turi būti taikomos LR darbo kodekso (toliau - ir DK) 135 str. nuostatos (VAAT 2011 m. balandžio 15 d. administracinėje byloje Nr. I-1874-624/2011).
Iš to seka, kad turi būti taikomi ir kiti DK str. Darbo sutarties nutraukimo pagal DK 129 straipsnį atveju DK ir kiti įstatymai nustato tam tikras garantijas atskirų kategorijų darbuotojams, todėl tokios garantijos turėtų būti taikomos ir prokurorams: DK 132 straipsnis - nėščioms moterims ir darbuotojams, auginantiems vaikus; DK 133 straipsnis - sergantiems ir sužalotiems darbe darbuotojams; DK 134 straipsnis - darbuotojų atstovams; DK 135 straipsnis - jame numatytų kategorijų darbuotojams; DK 180 straipsnis - atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai DK 303 straipsnio 1 dalies - darbo ginčų komisijos nariams. Garantijas gali nustatyti ir kiti įstatymai ar kolektyvinės sutartys.
Dėl termino sutikti su pasiūlytomis pareigomis
PPS nepavyko rasti tiesioginio teisės akto, kuris nustatytų imperatyvą dėl termino sutikti darbuotojui su darbdavio pasiūlytomis užimti lygiavertėmis ar žemesnėmis pareigomis. Tačiau administracinių bylų praktika rodo, kad darbdaviui nurodžius konkretų terminą, iki kurio darbuotojas turi pranešti apie sutikimą, ar nesutikimą užimti atitinkamas pareigas, tai nevertintina, kaip darbuotojo teises pažeidžiantis terminas (LVAT 2011 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-63-2053- http://www.infolex.lt/tp/2037431). Tačiau tokiu atveju darbdavys vis tiek privalo siūlyti iš naujo tas pačias ar kitas pareigas iki pat įspėjimo termino pabaigos, kadangi darbdavys turi pareigą išnaudoti visas galimybes darbuotoją perkelti į kitas pareigas, neatleisti iš darbo (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2011 m. gegužės mėn. 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-63-3018-11 http://www.infolex.lt/tp/210986)
Dėl sąlyginio sutikimo
Šiuo klausimu paminėtinas sąlyginio sutikimo atvejis (VAAT 2011 m. balandžio 15 d. sprendimas byloje Nr. I-1874-624/2011). Prokurorui įrašius tokio, ar panašaus turinio įrašą: „Jeigu priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, tai aš sutinku būti perkeltas į <...>, teismas vertino, kad tai nėra sutikimas būti perkeltam į žemesnes pareigas.
Dėl Prokuratūros įstatymo ir   garantijų
Dėl DK įtvirtintų garantijų, siūloma žiūrėti šiuo adresu:
http://www.delfi.lt/news/daily/law/darbuotoju-atleidimo-is-darbo-apribojimai.d?id=54917333
Dėl Pirmenybės teisė būti paliktam dirbti, kai mažinamas darbuotojų skaičius
LAT Senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 44 „Dėl Darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės“ aiškina, kad pagal DK 135 straipsnio 1 dalies 1 punktą pirmenybės teisę būti palikti dirbti darbuotojų skaičiaus mažinimo darbovietėje atveju turi tie toje darbovietėje sužaloti darbuotojai, kurie darbuotojų skaičiaus mažinimo metu vis dar yra netekę tam tikros, procentais išreikštos profesinio darbingumo dalies. Vien tik praeityje įvykęs darbuotojo sužalojimo darbe faktas, po kurio darbuotojo darbingumas visiškai atsistatė, nesudaro pagrindo tokį darbuotoją priskirti prie darbuotojų, turinčių pirmenybės teisę būti paliktiems dirbti pagal DK 135 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Darbuotojams, kurie darbovietėje buvo sužaloti arba susirgo profesine liga, kol jie yra nedarbingi, darbo vietos išsaugojimo garantijas nustato DK 133 straipsnio 1 dalis. Kol jiems galioja DK 133 straipsnio 1 dalyje numatyta garantija, DK 135 straipsnis jų atžvilgiu negali būti taikomas, šis straipsnis taikomas tik pasibaigus DK 133 straipsnio 1 dalyje numatytos garantijos galiojimo laikui.
Darbuotojais, kurie vieni augina vaikus (įvaikius) iki šešiolikos metų amžiaus ir šiuo pagrindu pagal DK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą turi pirmenybės teisę būti palikti dirbti darbuotojų skaičiaus mažinimo atveju, yra pripažįstami darbuotojai, kurie faktiškai vieni augina vaiką (vaikus) ar įvaikį (įvaikius) iki šešiolikos metų amžiaus (pavyzdžiui, yra našlys (našlė), vieniša motina (įmotė), kitas vaiko tėvas (įtėvis) atlieka laisvės atėmimo bausmę ar jam neterminuotai arba terminuotai apribota tėvų valdžia, santuoka yra nutraukta ar gyvena skyrium ir teismo sprendimu vaiko (įvaikio) gyvenamoji vieta yra nustatyta su juo, kt.). Šis sąrašas nėra baigtinis, nes praktikoje gali būti ir kitų situacijų, kai darbuotojas bus laikomas faktiškai vienas auginantis vaiką. DK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikomas ir įstatyminio globėjo (rūpintojo) atžvilgiu. Šios teisės normos taikymui neturi reikšmės, ar darbuotojas vienas išlaiko auginamą vaiką, ar kitas vaiko tėvas taip pat vykdo pareigą materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką.
Darbuotojais, kurie vieni prižiūri kitus šeimos narius, pripažintus pirmos ar antros grupės invalidais, ir šiuo pagrindu pagal DK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą turi pirmenybės teisę būti palikti dirbti darbuotojų skaičiaus sumažinimo atveju, yra darbuotojai, kurie faktiškai vieni prižiūri (saugo, rūpinasi saugumu, gyvenimu) kitą savo šeimos narį (narius), pripažintą pirmos ar antros grupės invalidu (pavyzdžiui, darbuotojas, gyvenantis kartu su savo tėvu, pripažintu antros grupės invalidu, jeigu nėra kitų kartu gyvenančių pilnamečių šeimos narių, kt.). Priežiūros faktui patvirtinti pakanka, kad darbuotojas pateiktų dokumentus, patvirtinančius jo ir šeimos nario (narių), pripažinto pirmos ar antros grupės invalidu, tapačią gyvenamąją vietą. Praktikoje gali būti ir kitų situacijų, kai darbuotojas gali būti pripažįstamas faktiškai vienas prižiūrintis kitus šeimos narius, pripažintus pirmos ar antros grupės invalidais. Darbuotojo šeimos nariais aptariamosios teisės normos prasme gali būti jo tėvai (įtėviai), sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai, vaikaičiai ir kiti giminaičiai.
DK 135 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 140 straipsnio 1 dalies ir kitų teisės normų taikymui reikšminga nepertraukiamojo darbo stažo sąvoka apibrėžta DK 30 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Pagal DK 30 straipsnio 2 dalį nepertraukiamojo darbo stažo skaičiavimo tvarką iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamose įmonėse, įstaigose ir organizacijose nustato Vyriausybė, o kitose darbovietėse - kolektyvinės sutartys.
DK 135 straipsnio 1 dalies 6 punkte vartojama sąvoka - darbuotojai, kurie yra išrinkti į darbuotojų atstovaujamuosius organus (DK 19 straipsnis) - aiškintina taip pat, kaip ir DK 134 straipsnio 1 dalies atitinkama sąvoka (žr. Nutarimo 11.1 punktą).
DK 135 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktuose numatytų darbuotojų pirmenybės teisė būti paliktiems dirbti nesiejama su jų turima kvalifikacija. Jie turi pirmenybės teisę likti dirbti visų kitų tos darbovietės darbuotojų atžvilgiu (taigi ir darbuotojų, nurodytų DK 135 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 5 punktuose, atžvilgiu) net ir turėdami žemesnę kvalifikaciją. Kai, mažinant darbuotojų skaičių, būti paliktais dirbti tarpusavyje konkuruoja du ar daugiau tos pačios specialybės darbuotojų, turinčių pirmenybės teisę pagal DK 135 straipsnio 1 dalies 1 ir (ar) 6 punktus, šių darbuotojų pirmenybė vienas kito atžvilgiu taikoma tam iš jų, kurio kvalifikacija yra aukštesnė. Jeigu jų kvalifikacija yra vienoda - darbdavys šiuo aspektu turi teisę pasirinkti, su kuriuo darbuotoju tęsti darbo santykius, o kurį darbuotoją atleisti iš darbo pagal DK 129 straipsnį.
Tai, kad darbuotojų skaičiaus sumažinimo atvejais, pirmenybė turėtų būti teikiama kvalifikacijai, yra pažymėjęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005-05-31 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-8-323/2005. LR prokuratūros įstatymo 1-3 d. numato, kad prokurorams suteikiami šie kvalifikaciniai rangai, žymintys jų kvalifikaciją ar einamas pareigas: 1) jaunesnysis justicijos patarėjas; 2) justicijos patarėjas; 3) vyresnysis justicijos patarėjas; 4) vyriausiasis justicijos patarėjas; 5) valstybinis justicijos patarėjas; 6) vyriausiasis valstybinis justicijos patarėjas.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio mėn. 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. Iv-3127-580/2011 (http://www.infolex.lt/tp/257388) patvirtino, kad darbdaviui nustatyta pareiga pasiūlyti kitą darbą apima ne tik tą struktūrinį padalinį, kuriame darbuotojas dirbo iki etatų mažinimo, bet visą darbdavio organizacinę struktūrą.
Pažymėtina, kad šią pareigą - perkelti į lygiavertes pareigas - darbdavys turi iki pat tokio perkėlimo įvykdymo, t. y. netgi esant prokuroro sutikimui su pasiūlymu užimti žemesnes pareigas dėl to, kad pasiūlymo pateikimo momentu nėra lygiaverčių pareigų, jei iki perkėlimo realizavimo tokios (lygiavertės) pareigos  atsiranda, darbdavys privalo jas pasiūlyti (VAAT 2011 m. balandžio 15 d. sprendimas byloje Nr. I-1874-624/2011).


Pagarbiai


Prokuroro profesinės sąjungos  pirmininkas                             Stasys Kasiulis

Dedicated Cloud Hosting for your business with Joomla ready to go. Launch your online home with CloudAccess.net.