Kreipimasis į Generalinį prokurorą - Dėl prokurorų specializacijos nuostatų naujos redakcijos projekto Nr. R-28

PROKURORŲ PROFESINĖ SĄJUNGA

Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui                                                    2011-07-11 Nr. R-28

Dariui Valiui

Rinktinės g. 5 A

01515 Vilnius

DĖL PROKURORŲ SPECIALIZACIJOS NUOSTATŲ NAUJOS REDAKCIJOS PROJEKTO         

2011 m. gegužės 13 d. elektroniniu paštu buvo išplatintas prokurorų specializacijos nuostatų naujos redakcijos projektas (toliau - Projektas) bei kviečiama pateikti pastabas ir pasiūlymus.

Prokurorų profesinė sąjunga atkreipia dėmesį, jog pastaruoju metu daugėja įvairių įsakymų, nurodymų, rekomendacijų, raštų, pranešimų apie daugiašalius bei kitokius susitarimus ir kt.

Norime atkreipti vadovybės dėmesį į tai, jog įvairių nurodymų ar raštų gausa, vienų daugiašalių susitarimų pakeitimas kitais yra daugiau orientuoti į viešuosius ryšius, o ne į realų darbo gerinimą. Neabejotina, jog dabartiniu laikmečiu viešieji ryšiai taip pat reikalingi, tačiau vardan viešųjų ryšių negalima aukoti pagrindinių prokuratūros funkcijų bei apkrauti nereikalingu ir betiksliu darbu prokurorų.

Susidaro įspūdis, jog Projekto pateikimas yra tik dar vienos viešųjų ryšių akcijos įgyvendinimas. Juk specializavimasis prokuratūroje nėra naujas ar kažkuo ypatingas reiškinys. Galų gale visiems yra aišku, jog kosmetiškai pakeitus vos metus galiojančius prokurorų specializacijos nuostatus (2010-06-02 įsakymas Nr. I-65 „Dėl prokurorų specializacijos baudžiamajame procese nuostatų patvirtinimo“) iš esmės niekas nepasikeis. Aišku tik tai, jog padaugės betikslio darbo teritorinių prokuratūrų vadovams naikinant ankstesnius ir ruošiant naujus įsakymus dėl specializacijų (kas beje ne kartą jau buvo daroma), o prokurorai bus apkraunami papildoma nauja informacija. Juk yra LR Baudžiamojo proceso kodeksas; LR prokuratūros įstatymas; LR prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatai bei gausybė įvairių prokuratūros įsakymų, nurodymų, aiškinamųjų raštų. Prokurorų pareigos ir teisės yra pakankamai aiškiai reglamentuotos, todėl ruošiant naujus vidaus teisės aktus reikia labai rimtai svarstyti jų poreikio klausimą.

Prokurorų profesinė sąjunga taip pat nori atkreipti dėmesį ir į tam tikras aplinkybes, kurios perspektyvoje gali turėti neigiamos įtakos besispecializuojantiems prokurorams.

Neabejotina, jog besispecializuodamas tik tam tikroje srityje prokuroras gali daug daugiau sukaupti reikiamų žinių ir patirties būtent toje srityje. Tačiau kaip parodė dabartinės „reformos“, prokurorų specializavimasis tam tikrose srityse sukuria dideles problemas patiems specializuotiems prokurorams. Viena didžiausių prokurorų specializacijos problemų yra tai, kai ilgą laiką siauroje srityje besispecializavęs (tam tikrame skyriuje dirbęs) prokuroras (ir tam tikra prasme praradęs kvalifikaciją kitose srityse, nes save investavo specializuodamasis) staiga yra perkeliamas į kitą darbo barą. Kaip pavyzdžius galima paminėti prokurorų Kęstučio Vagnerio, Onos Rojutės ir kt. atvejus. Kyla pagrįstas klausimas, ar prokuroras gali būti garantuotas, kad pasikeitus LR generalinės prokuratūros vadovybės požiūriui, ar pačiai vadovybei, nebus naikinamos-keičiamos prokurorų specializacijos, o tuo pačiu ir prokurorai? Dar blogiau, kad buvę specializuoti prokurorai, gali visiškai „nebetikti“ naujoms specializacijoms ir būti perkeliami į žemesnes pareigas.  

Norime atkreipti dėmesį ir į tai, kad mūsų manymu, netikslinga imperatyviai nustatyti kokios specializacijos, kiek besispecializuojančių prokurorų yra būtina teritorinėje prokuratūroje. Manome, jog prokurorų specializacijos svarstytinos tik Generalinėje prokuratūroje ir apygardų prokuratūrose (kas beje jau buvo reglamentuota 2010-06-02 įsakymu Nr. I-65). Tuo tarpu svarstant prokurorų specializacijas apylinkių prokuratūrose, Generalinė prokuratūra galėtų atkreipti dėmesį į tam tikras specializacijas, paliekant teisę savarankiškai spręsti dėl jų būtinybės teritorinėse prokuratūrose.

Specializacijų klausimas teritorinėse apylinkių prokuratūrose yra diskutuotinas. Ypač mažose apylinkių prokuratūrose, kur dirba tik keli prokurorai, didelis kiekis įvairių specializacijų, mūsų nuomone, netikslingas. Tokiose prokuratūrose besispecializuojantys prokurorai neturės pakankamo atitinkamos srities darbo krūvio. Kita vertus, mažoje apylinkės prokuratūroje, esant dideliam specializacijų kiekiui neįmanomas tolygus darbo krūvio skirstymas tarp prokurorų. Pvz. mažoje prokuratūroje, kur dirba keli prokurorai, prokurorui kuris specializuojasi organizuojant nusikalstamų veikų transporto eismo saugumui tyrimą, pavesti kontroliuoti vien šiuos tyrimus būtų neracionalu ir netikslinga (dažnai eismo įvykių tyrimas susijęs su pakankamai didelėmis laiko sąnaudomis, t.y. ekspertizės, autotechniniai tyrimai ir t.t.). Tokiu būdu, vienas prokuroras kontroliuotų tyrimus, tačiau sprendimų priimtų mažai. Galima pateikti panašių pavyzdžių ir su kitomis specializacijomis. Būtent dėl šių priežasčių, t.y. siekiant užtikrinti tolygų darbo krūvio paskirstymą tarp prokurorų, ikiteisminio tyrimo bylos dėl tam tikrų kategorijų veikų negali būti visuomet perduodamos kontroliuoti tik specializuotiems prokurorams. Dar viena priežastis, kodėl svarstytinas visų specializacijų tikslingumo klausimas, yra tai, kad atskirų veikų, pagal kurias specializuojasi prokurorai būna labai mažai arba visai nėra.

Prašome jūsų atkreipti dėmesį į minėtus Prokurorų profesinės sąjungos pastebėjimus ir pažymime, kad gauto atsakymo duomenis PPS naudos bendraudama su kitomis institucijomis, kitoje savo veikloje, todėl laukiame išsamaus ir argumentuoto atsakymo.

Profesinės sąjungos taryba

LR Generalinio prokuroro atsakymas

Dedicated Cloud Hosting for your business with Joomla ready to go. Launch your online home with CloudAccess.net.