Apie prokurorų profesinės sąjungos vertybes

Spausiname Juliaus Rėksnio atsakymą dėl straipsnio 'Lietuvos Ryte'.

Bendra_m

         Dėl straipsnio „Lietuvos ryte“ 2015-02-27 d. prokuratūros elektroniniame pašte atsirado PPS narių ir ne tik, norinčių padiskutuoti apie PPS tikslus, kritiką generaliniam prokurorui, ką apie mus pagalvos paprasti žmonės ir pan.

      Nesiveldamas į ilgas diskusijas , norėčiau atkreipti dėmesį į keletą momentų. Pirmiausia noriu paminėti, jog, diskusija yra sveikintinas dalykas, tačiau diskutuojant reikia mokėti išklausyti visas nuomones ir jas pagrįstai atsakyti. Kol kas mačiau penkių žmonių nuomones, todėl trumpai išdėstysiu savo poziciją iškeltais klausimais.

        Apie tai, ko straipsnyje nebuvo parašyta, nors buvo pasakyta... „Tikiuosi, kad dauguma prokurorų yra tikri Lietuvos valstybės patriotai, apsišvietę, suprantantys šios dienos tarptautinę padėtį, Lietuvos geopolitinę padėtį ir pasiruošę ginti savo Tėvynę bei jos žmones. Tai žmonės nesivadovaujantys siaurais asmeniniais interesais, o žvelgiantys į problemų esmę, suvokiantys Tautos ir Valstybės pagrindines vertybines nuostatas, visada siekiantys teisėtumo šalyje, nes tokią priesaiką davė.“

       2014 m. rugsėjo 5 d. susitikimo su Lietuvos Respublikos Prezidente metu Jos Ekselencija išsakė savo pastebėjimus apie prokurorų bendruomenę, ypatingai atkreipdama dėmesį į tai, jog prokurorams labai trūksta istorinių , politologinių ir geopolitinių procesų žinių ir suvokimo, įvardindamas kai kuriuos pavyzdžius, jos nuomone, pagrindžiančius šiuos teiginius. LR Prezidentė palinkėjo domėtis tuo, kas vyksta pasaulyje ir Lietuvoje (apie Rusijos vykdomą agresiją Ukrainoje, apie hibridinius karus, nukreiptus prieš JAV, ES ir Baltijos valstybes ir pan.), kad neprarastume suvokimo ir realybės jausmo. Skaudu buvo girdėti tuos pastebėjimus ir nesinorėjo tikėti, kad taip iš tikrųjų yra. Maniau, kad gal nevisai taip, gal Jos Ekselencija klysta, tačiau turiu pripažinti, kad ir kokia Tiesa skaudi būtų, jog Prezidentė neklydo... Kai kam tų žinių ir suvokimo tikrai trūksta. Nenoriu plėstis bet turiu pasakyti, jog prieš metus laiko, kada buvo svarstomi socialinių garantijų klausimai darbo grupėje, dar nubuvo nei Luhansko nei Donecko įvykių, dar Rusijos kariuomenė nekariavo Ukrainoje, politologai atvirai nekalbėjo apie Rusijoje greit prasidėsiantį pilietinį karą ir t.t.

      Apie D.Valio prokurorams suteikiamus kvalifikacinius rangus 2014 metais yra pasisakiusi Valstybės kontrolė. Jos išvadose yra skel-biama, kad tam tikrais atvejais rangai prokurorams buvo suteikinėjami nepagrįstai, tuo valstybei padaryta žalą, kurios atlyginimo reikalaujama iš žalą padariusio asmens – t.y. generalinio prokuroro. Iš karto noriu pabrėžti, jog aš už prokurorų socialinių garantijų stiprinimą ( atlyginimo, pensijų padidinimą, „tiltą“ su teisėjais, aiškią ir pamatuotą skatinimo sistemą ir pan.), tačiau Tiesa man yra brangesnė už viską ir tikrai niekada netylėsiu, jeigu matysiu neteisybę, o žmones ar reiškinius vadinsiu jų tikraisiais vardais. Todėl ir sakau, jog man negaila prokurorams suteiktų rangų ir pakeltų tokiu būdu atlyginimų, man gaila tų, kurie nesupranta, jog tokiu būdu nusiperkamas jų palankumas, taip įtvirtinami D.Valio propaguojami dvigubi standartai. Ar galima neteisėtomis priemonėmis siekti teisėtų tikslų? Pagal kai kurių suvokimą išeitų, kad atlyginimus prokurorams galima pasikelti ir neteisėtais būdais... Su tokiu požiūriu netoli nukeliausime. Manau tai supranta ir paprasti Lietuvos žmonės, nes jie tikrai nėra kvailesni už prokurorus ir kitus valstybės tarnautojus ar pareigūnus.

       Mano pozicija paprasta – viskam savas laikas, o svarbiausia institucijos prestižas, garbė ir orumas. Mes prokurorai - teisėtumo tarnai ir žmogaus teisėtų interesų gynėjai. Šalyje realijos tokios, jog pensininkai laukia sumažintų per krizinį laikotarpį pensijų kompensavimo, greitai ir dideli mastu turi būti stiprinamos šalies gynybinės galios, be to prokurorai ir patys laukia per krizę sumažintų atlyginimų kompensavimo. Paminėkime ir Sodroje egzistuojančias problemas (skola ir numatomos reformos). Pagaliau pripažinkime, kad Lietuvos biudžetas nėra guminis ir nepaskels tiek iššūkių vienu metu.. Be jau paminėto, tikrai ne šiam generaliniam prokurorui reikia užsiimti socialinių garantijų klausimais. Tai elementarus populizmas, kada už dešros gabalą bandai nusipirkti palankumą ar lojalumą. Man tai nepanašu į realius, pamatuotus ir kryptingus veiksmus. Kai įvykdoma „pseudo reforma“, kuri nepavyksta, kai Prezidentė pasako, jog jis nepateisino lūkesčių, karštligiškai (su niekuo iš valdžios institucijų nesuderinus) bandoma „prastumti“ įstatymo projektą dėl rangų panaikinimo ir atlyginimo pakėlimo, iš anksto žinant, kad toks projektas net nebus svarstomas Seime. Klausimas, - kam reikėjo neteisėtai suteikinėti rangus? Tam, kad sugriauti skatinimo sistemą ar tam kad vėliau galima būtų argumentuoti, jog susidarė ydinga situacija ir ją reikia spręsti? Nereikėjo sudaryti situacijos ir nereikėtų jos spręsti. Taigi, prokurorų socialinės garantijos labai svarbus, aktualus ir pabrėžiu sisteminis klausimas. Akivaizdu, jog panaikindamas rangus ir pakeldamas atlyginimus per koeficientų padidinimą nieko labai neišspręsi, nes reikia kalbėti ir apie prokurorų pensijas, apie skatinimo sistemą, kurią beje turi mūsų policija, o mes neturime (net nekalbu apie ES ar pasaulinę praktiką, užtenka pasižvalgyti pas kaimynus lenkus ar latvius) ir t.t. Jeigu mes kalbame apie „tiltą“ su teisėjas, tai vadinasi ta linkme ir turime judėti. Iš jų perimti ir adaptuoti socialinių garantijų paketą, nes tai atitiktų ir ES rekomenduojamą praktiką. Tai kokių tikslų siekiama šiuo teikiamu projektu?

    2015-02-27 d. Generalinėje prokuratūroje Kolegijos posėdyje dalyvavęs LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas nurodė, kad toks įstatymo projektas, netgi ir pateiktas laikantis nustatytos tvarkos, t.y. kreipiantis į vyriausybę ir gavus jos išvadas, galėtų būti svarstomas ne anksčiau kaip 2017 metais, o šiuo atveju toks įstatymo projektas pasmerktas ilgus metus klaidžioti Seimo koridoriais, nepriimant jo svarstymui. , Tiems, kas nesusidūręs su įstatymų leidybos iniciatyva, svarstymu ir priėmimu, noriu paaiškinti, kad įstatymo projektas, kuris reikalauja biudžeto lėšų turėtų būti svarstomas vyriausybėje ir ten surašomos išvados, gaunamas pritarimas. Ar šis įstatymo projektas buvo derinamas vyriausybėje?

      Aš apgailestauju, kad žurnalistas T.Ignatavičius parašęs straipsnį nepilnai išreiškė mano mintis ir poziciją, nes jam turbūt rūpėjo savi dalykai ir akcentai. Atkreipiu oponentų dėmesį, kad aš išsakiau savo nuomonę ir išreiškiau poziciją nesidangstydamas ir neveikdamas jokios visuomeninės organizacijos vardu. Noriu paminėti, kad po šio straipsnio dėl savo pozicijos ir išdėstytų minčių sulaukiau ne tik piktų komentarų, bet ir pritarimo bei palaikymo iš didelės dalies dirbančiųjų ir jau tarnybą palikusių prokurorų. Jeigu esate neabejingi teisei ir savo profesijai, tai pasidomėkite Prokurorų profesinės sąjungos Įstatais, kur yra aiškiai išdėstyta kaip gali būti nutraukiama narystė profesinėje sąjungoje ir kas tą gali tą padaryti (Punktas 5.6.2. „Grubiai pažeidus Profesinės sąjungos įstatus, jei taip nutaria 2/3 Profesinės sąjungos tarybos narių. Šis nutarimas gali būti skundžiamas Profesinės sąjungos narių visuotiniam susirinkimui per 30 d. nuo pranešimo gavimo.“). Kitas kelias – 1/5 Profesinės sąjungos narių arba 2/3 Tarybos narių arba Revizijos komisijos reikalavimu gali būti sušauktas neeilinis Profesinės sąjungos narių susirinkimas, kurio sprendimai privalomi Pirmininkui, Tarybai Revizijos komisijai ir visiems nariams.

       Norėdami pareikšti savo nuomonę, apsvarstykite galimybę nesinaudoti tarnybiniu elektroniniu paštu, nes sukeliate daug nepatogumų kitiems darbuotojams, kurie nenori dalyvauti panašaus pobūdžio diskusijose. Diskutavimui siūlau pasinaudoti kitomis priemonėmis.

 

        Julius Rėksnys

        Prokurorų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas


Dedicated Cloud Hosting for your business with Joomla ready to go. Launch your online home with CloudAccess.net.